I now go to Lithuania frequently. It’s fortunate that Lithuania became free. I was able to meet up with my mother. When I left I thought, and she thought, that we would never see each other again but we did see each other. We did see each other and more than once. I was able to support her and I am very happy about that, that right up to my mother’s death, she lived a normal, as it were, trouble-free, stress-free life because I was able to help her. She made a friend of my wife and I believe that the last years of her life were relatively peaceful, relatively pleasant.

Į Lietuvą dabar dažnai važiuoju. Laimė, jau Lietuva buvo laisva, aš galėjau susitikti savo mamą. Išvažiuodamas maniau ir jinai manė, kad mes jau niekad nebepasimatysim, bet mes pasimatėm. Pasimatėm ir ne kartą matėmės, aš galėjau ją paremti, ir tuo labai irgi džiaugiuosi, kad ligi pat mamos mirties jinai gyveno normalų, taip sakant, nesunkų, nevargingą gyvenimą, kadangi galėjau jai padėti. Susidraugavo su mano žmona ir aš manau, kad jos paskutiniai gyvenimo metai buvo gana ramūs, gana gražūs.