I unequivocally took the side of the Hungarian Revolution and quite clearly understood that it wasn't possible to repair communism; one could only liquidate it. And it was the duty of every decent human being to shake the foundations of communism to the maximum. Well, one person could do that in one way, another in a different way, but it was necessary to do. Not necessarily by taking up a weapon – if someone could take up a weapon that wasn't bad either – but various other methods were also possible. Well, and my friends also took a similar position. I was still a student but somehow already from that time I didn't hide the fact that my views were at complete odds with official views, that I regarded communist ideology in a negative way or at least very sceptically, and that I held different views.

Aš stojau aiškiai į vengrų revoliucijos pusę ir gana aiškiai tada supratau, kad komunizmo pataisyti neįmanoma, jį galima tiktai sulikviduoti. Ir kad kiekvieno padoraus žmogaus pareiga yra tą komunizmą kiek įmanoma klibinti. Na, vienas gali vienaip klibinti, kitas kitaip, bet tą daryti reikia stengtis tą daryti. Nebūtinai griebus ginklą į rankas, jeigu kas gali griebti ginklą tai irgi neblogai, bet galimi ir įvairios kitos veiklos metodai. Na, ir mano draugai irgi laikėsi panašios pozicijos. Aš dar buvau studentas, bet kažkaip jau nuo to laiko neslėpiau, kad mano pažiūros visai nesutampa su oficialiomis pažiūromis, kad aš į komunistinę ideologiją žiuriu neigiamai, arba bent jau labai skeptiškai, ir laikausi kitokių pažiūrų.