Kitas toks poetas, Pasternako bičiulis ir bendrakeleivis, sakyčiau, buvo Mandelštamas, kurį aš nepaprastai aukštai vertinau ir ligi šiol tebevertinu – Stalino areštuotas ir žuvęs konclageryje 38-ais metais. Buvo Achmatova dar tuomet gyva. Irgi pjudoma, persekiojima, bet gyva – žymiausia tų laikų Rusijos poetė. Buvo Cvetajeva, Cvetajeva, kuri nusižudė 1941-ais metais. Irgi viena iš žymiausių ne tik Rusijos, bet ir visos Europos ir pasaulio poečių XX amžiaus pirmojoje pusėje. Aš juos visus skaičiau, skaičiau juos originalia rusų kalba, jie man darė labai didelį įspūdį, ir turbūt ir mano ankstyvosioms eilėms padarė nemažai įtakos. Žinoma, darė ir lietuvių poetai. Aš skaičiau ir tą patį Radauską, ir Bernardą Brazdžionį, ir Joną Aistį, kurie Lietuvą pasiekdavo slaptais keliais, kadangi buvo emigrantai.

Another poet like him, a friend of [Boris] Pasternak and fellow-traveller, I would say, was [Osip] Mandelstam – whom I hold in very high esteem to this day – whom Stalin had arrested and who died in a concentration camp in 1938. [Anna] Akhmatova was still alive then. She was also attacked, persecuted, but lived – the most famous female Russian poet of those times. There was [Marina] Tsvetaeva. Tsvetaeva, who committed suicide in 1941, was also one of the most famous women poets not just in Russia but in all of Europe and the world in the first half of the 20^th century. I read them all, I read them in the original Russian, they made a very great impression on me and probably had a not insignificant influence on my early verse. Of course, so did Lithuanian poets. I read [Henrikas] Radauskas, whom I’ve already mentioned, and Bernardas Brazdžionis, and Jonas Aistis, whose work would reach Lithuania clandestinely since they were emigrants.