Well, and because [Alexander] Ginzburg was arrested they also found my texts and then information also reached state security officials about that self-education group of ours. Several of our people were summoned to go to the state security offices for a talk. Usually these kinds of talks were to recruit people to the agency, but we were not recruited and they didn’t even try to do that since it could be clearly seen that wasn’t in our character, that we couldn’t be recruited so easily. But they did threaten us – well, they didn’t actually beat us up, they didn’t actually torture us, times had changed. But they did threaten us, they made us understand that we would never be able to make careers of any kind for ourselves, that we would be in a black list and that we should stop taking part in that sort of activity because we could end up in prison and even for a quite long term of prison. After that we – after a warning of this kind and a talk of this kind, this kind of brain washing – we were released. And it was more or less clear that we would never, never be people who would have a normal Soviet career, we would never occupy a good position in society, we would never earn a good salary and so on.

Na, ir štai, kadangi Ginzburgą areštavo ten surado ir mano tekstus, o paskui saugumą pasiekė žinios ir apie tą mūsų savišvietos būrelį. Tai mūsų keli žmonės buvo, buvome iškviesti į saugumą pasikalbėti. Paprastai tokie pokalbiai tai buvo verbavimas į agentūrą, bet mūsų neužverbavo ir netgi ir nebandė, kadangi buvo aiškiai matyt, kad mūsų ne toks charakteris, kad mūsų taip lengvai neužverbuosi. Bet gąsdino – na, mušti nemušė, kankinti nekankino – buvo jau nebe tie laikai. Bet gąsdino, davė suprasti, kad mes niekad nepadarysim jokios karjeros, kad būsim juoduosiuose sąrašuose ir, kad mes liautumėmės užsiiminėję tokia veikla, nes ji gali baigtis kalėjimu ir net gana ilgu kalėjimo terminu. Po to mus, po tokio perspėjimo ir tokio pokalbio, tokio smegenų plovimo, mus paleido. Ir buvo maždaug aišku ,kad mes jau niekad... niekad nebūsime, niekad nebūsime žmonės kurie padarys normalią tarybinę karjera, niekad neužimsime geros pozicijos visuomenėje, niekad neturėsime gerų algų ir taip toliau.